Ryžiai (Oryza sativa) – sena kultūra, pradėta auginti dar prieš 9000 metų. Jų tėvynė – Kinija ir Pietryčių Azija. Ryžiai skirstomi į ilgagrūdžius, pusilgius ir smulkiagrūdžius (apvaliuosius), taip pat skirstomi į gelsvus, baltus ir rudus. Pagal apdirbimo technologiją ryžiai būna apdoroti garais (plikyti) ir paprastieji.
   Iš ryžių gaminami maisto ir ne maisto produktai: kruopos, miltai, krakmolas, makaronai, ryžių actas, fermentuotas gėrimas (japonų sakė), valgomasis ir techninis popierius, ryžių klijai. Iš visų išvardytų produktų populiariausios ryžių kruopos, vadinamos tiesiog ryžiais.
Ryžių, kaip ir kitų grūdų, luobelės yra kietos, nesuverda, todėl, kruopas gaminant pagal tradicinę technologiją, luobelės nuvalomos, nupoliruojamos beveik iki branduolio. Paradoksalu tai, jog kartu „nuvaloma“ ir mitybai svarbi ląsteliena, mineralinės medžiagos, sumažėja maistinė vertė, palyginti su ta, kuria grūdą apdovanojo gamta. Tokiu būdu apdoroti ryžiai vartojami nuo seno, todėl ir vadinami įprastaisiais, arba reguliariaisiais. Didžiąją ryžių sudėties dalį sudaro angliavandeniai, bet yra ir baltymų, riebalų, ląstelienos, mineralinių medžiagų, vitaminų ir vandens. Baltųjų įprastųjų ilgagrūdžių ryžių sudėtyje yra 80 proc. angliavandenių. 100 g šių ryžių energinė vertė lygi 365 kcal. Ryžių baltymus sudaro svarbios aminų rūgštys, o riebalus – žmogaus organizmui reikalingos sočiosios ir nesočiosios riebalinės rūgštys. Be to, ryžiuose nėra cholesterino, todėl juos gerai vertina mitybininkai. Ryžių mineralinės medžiagos – tai visas makro- ir mikroelementų kompleksas. Ryžiuose gausu B grupės ir PP vitaminų, tačiau nėra C bei A vitaminų.
   Ryžių angliavandeniai, krakmolas ir ląsteliena padeda žmogaus organizmui normaliai funkcionuoti. Krakmolas teikia energijos. Ląsteliena absorbuoja vandenį, dalyvauja maistui judant organizme, todėl ryžiai ypač dera su tais produktais, kuriuose nėra ląstelienos, pavyzdžiui, su mėsa, žuvimi, kiaušiniais, pienu, sūriu.
Ryžių savybės (forma, minkštumas – kietumas, birumas – lipnumas ir kitos) lemia jų paskirtį kulinarijoje. Ilgagrūdžiai ryžiai, kurių kiekvienas grūdelis lengvai atsiskiria, tinka salotoms, sriuboms, pagrindiniams patiekalams, o pusilgiai ir smulkiagrūdžiai – pudingams gaminti, nes yra minkštesni ir lipnesni.
   Mūsų šalyje bene populiariausi specialiai nuplikyti aukšto slėgio garais ryžiai, kurie verdami nesulimpa, o juose esančios naudingos medžiagos išlieka. Kadangi ryžiuose yra daug iš lėto pasisavinamų angliavandenių, jie naudingi ir diabetikams.

___________________________________________________________________________